- kūlelis
- 1 kūlẽlis sm. (2) DŽ 1. žr. kūlaitis 1: Dengia [stogą] kūlẽliais Sn. Stogas kūlẽliais dengtas Dkš. Pridirbk kūlẽlių, kad pirmai eilei užtektų Ktk. Stogo kūlẽliai buvo nudaužyti Vlkv. Toj pupa užaugo iki stogui, iškėlė kūlelį ir augo augo BsPIV34. Jis teip nusigyveno, kad jau jo an stogo retai kur ir kūlelis yra BsPIV18. Labai pusto, ar neturite kūlelį šiaudų užkišt šulinukui? BsPIII211. 2. pėdas: Po dešimt kūlẽlių kuopkelę stato: devynius sustato, dešimtą apdengia Dglš. 3. žr. kūlaitis 3: Kūlẽlių kai yra, tai malkos skalsiau Užp. Visą dieną kūleliùs kapojau Š. Atsivežiau iš miško žabų kūlẽliam Ob. Dvidešimt kūlẽlių par dieną prikapojo Brž. Ne kūlẽliui atsinešiau [žabų], večerijai virti Ds. Ar nebūt … tam reikalui tikras (geras) … kūlẽlis, iš žagarų sausų padarytas? K.Donel. Nors kūlẽlių namie pakapotum Trgn. Aš iš vakaro pakišu kūlẽlį pečiun, kad geriau išdžiūtų Vžns. Žiemą krosnies kūlẽliais nepakūrensi Pšl. Kolei kūlẽlis suskūrena, nespėji nė petelnios raguolių iškept Dbk. Atnešk malkelyčių, kūlelio: pietus virsiu Pnd. 4. rykščių, karnų surištas pėdas: Vieno[je] skrynelė[je] karnų kūlẽlis, antro[je] skrynelė[je] vyžų porelė JV589. Greičiau įkirskit jam kūlelį rykščių (už arklio pavogimą) Vlk. Su žentu barkis ir kūlelio stverkis Arm. ║ Ktk nendrių ryšys, vartojamas mokantis plaukti. 5. bot. pluoštas: Įvairūs apytakos sistemos elementai paprastai jungiasi krūvon į kūlelius J.Dag. Plaušai kartu su indais sudaro kūlelius, kurie eina pro šį pamatinį audinį rš. Įstrižai perpjautuose lapkočių pamatuose perpjautų indų kūlelių vaizdas šiek tiek panašus į dvigubą paukštį P.Snar. Tipingas brazdas randamas augaluose atdarais indų kūleliais EncIV566.
Dictionary of the Lithuanian Language.